Kviečiu visus savo mylimus ir pasiilgtus, retkarčiais užsukančius ir nuolat besilankančius, gaminančius ir tik stebinčius, ir visus visus, kurie žino Saulėtos virtuvės vardą ar jį dar tik sužinos į n...
Kad ir kaip būtų gaila, liūdna ir kartais net pikta, kartais geri norai lieka.. gerais norais. Dideliais norais, beprotiškais ir svaiginančiais. Norais. Neapčiuopiamais ir neįgyvendintais, vis dar. N...
Kai buvau dar maža ir kvaila, visiems sakiau, kad užaugusi būsiu pradinių klasių mokytoja. Net neįsivaizduoju kodėl, bet didelė dalis aplinkinių mergaičių taip pat, pamenu, norėjo būti pradinių klasi...
Ar aš jau gyriausi, kad turiu naują “žaislą”, vardu Duonkepė? Turiu. Ir jau ne kartą namai kvepėjo šviežia namine duona – juoda paprasta ir juoda su grūdais, batonu ir keliomis sald...
Be penkių minučių vasara ir dienos vis ilgesnės, saulėtesnės, šiltesnės. O man vis dar sunku patikėti. Kada buvo pavasaris? Kur jis pradingo? Kada ir kaip jis spėjo? Skaudi realybė – jei nežiūr...
Man patinka pavasaris. Man labai labai labai patinka pavasaris. Dar man patinka planuoti. Dienotvarkę susidėlioti ne tik dienų, bet ir valandų tikslumu. Žinoti, kad rytoj po pietų jau būsiu padariusi...
Viena mano bendradarbė, sėdinti kabinete priešais mane, turinti labai gražius plaukus ir mėgstanti paskęsti jos ausinėse skambančioje muzikoje, šiandien jau antrą ar net trečią kartą manęs paklausė, ...
Laikas lekia beprotišku greičiu. Apsidairius aplinkui, sunku suvokti, kad jau taip žalia. Kad dar neseniai reikėjo drebėti net su ilguoju, šiltuoju paltuku. Kad dar, atrodo, vakar iki bakalaurinio da...
Jeigu ankstų rytą važiuodama į darbą nesnaudžiu kėdėje, pro langą stebiu šaligatvių gyvenimą… Čia žmonės, pasidabinę sportinėmis aprangomis, bėga, aktyviai mina dviračio pedalus ar žingsniuoja ...
Šiandien sekmadienis. Diena, kai laikrodžio rodyklės sustoja ir, rodos, pirštų galiukais gali pajusti tylą. Diena, leidžianti paskutinį kartą atsikvėpti prieš naują pirmadienį. Arba atvirkščiai. Aš n...
Pavasario šventės atėjo ir… praėjo. Kaip visada – visi geri dalykai turi pabaigą. Tam, kad ateitų dar geresni. Dienos jau labai ilgos. Saulė pakyla aukštai ir negaili šiltų spindulių. Po kelių ...
Kad kiekvieną rytą pasitiktumėt su saule ir šypsena. Kad niekad nebūtų tik balta ir juoda. Kad kartais užtektų beprotybės išpildyt svajonę. Kad dosniu žiupsniu meilės būtų pagardinta kiekviena diena....
Užduosiu mįslę – spėkit, ką daro beveik visos mergaitės, merginos ir moterys, pavasariui beldžiantis į duris? Apie ką ima suktis jų mintys? Dėl ko jos nerimauja, kuo susirūpina ir dėl ko ramiai neužm...
Man patinka pavasaris. Dėl daugelio dalykų, o tarp jų – tuo, kad pagardina kasdienybę šviežiu oro gūsiu. Pažadina dideles svajones ir norą keisti(s). Pradėti sportuoti. Lankyti dailės pamokas. Kiekvi...
Atrodo, po truputį ateina pavasaris. Vis dar truputį nedrąsiai, tačiau saulės spinduliai kartais išlenda iš už debesies. Melsvai nuspalvina dangų. Ir švelniai paglosto žandą. Priverčia lūpų kampučius...
Visiems seniai yra žinoma tiesa, kad virtuvę aš labai myliu. Gaminti, kepti, maišyti, plakti, pasislėpti miltų debesyje, paskęsti cinamono bei vanilės kvapuose… Virš viryklės mojuoti šaukštu ly...
Nesu didelė sriubų gerbėja. Palyginti retai jas valgau, o dar rečiau – verdu pati. Žinau, kad tai visiškai nieko gero, bet pasiteisinti neturiu kuo – geriau išsikepsiu nesaldžių blynelių, pyragą su n...
Kai į savo kasdienių darbų sąrašą vieną dieną įrašai tokį paprastutį žodelį iš šešių nedidelių raidžių – darbas – gyvenimas ima ir apsiverčia aukštyn kojom. Ar bent jau iš tvarkingų tavo lentynėlių, ...
Būna pasaulyje dalykų, kuriuos žinai iš karto. Akimirksniu. Sriuba ar pyragas? Pyragas! Ledai vaniliniai ar šokoladiniai? Vaniliniai! Džinsai ar sijonas? Džinsai! Vasara ar žiema? Vasara vasara vasar...
Lazda turi du galus, girdėjau ne kartą sakant. Ir pati ne kartą sakiau. Nes vis tik teisybė. Tikriausiai kiekvienas gyvenimo siurprizas ar prizas turi ir kitą pusę. Nes gyvenimas nėra tik juodas ar b...
Aš nemėgstu pirmų kartų. Kad ir apie ką kalbėtume. Mano gyvenime jie paprastai būna nejaukūs, tylūs, paženklinti skaisčiu raudonu ar net mažomis isterijomis, kovojant su nematomais demonais (ar galbū...
Niekas ir niekada tavęs neklausia, ar tu jau pasiruošęs. Šešerių ar – jei tau pasisekė – septynerių jau keliauji į mokyklą, nors dar nė nespėjai dorai atsižaisti smėlio dėžėje iki soties. Mokyklos su...
Aš tikiu, kad šypsenos šypsenom grįžta, jei šypsais nuoširdžiai. Tikiu, kad svajonės pildos, jei svajonėms duodi sparnus. Jei labai nori ir labai tiki. Tikiu, kad kartais trūksta tiek nedaug, jog iš ...
Kalendoriui rodant pavasarį, o už lango krentant baltutėms snaigėms, žiemą iš kiemo išvaryti norisi kaip niekad stipriai. Pasiilgau šilumos, veidą švelniai glostančios saulės, lengvų batelių ir plonų...
Koks yra Tavo vaikystės skonis? Aš prisimenu močiutės bulvines bandeles. Panašias į bulvių plokštainį, tačiau ne bulvių plokštainį (mūsų kieme vadinamą tiesiog kugeliu). Tai būdavo plonytis bulvių pl...
Šiandien, žinia, atkeliavo į mūsų kiemus ilgai lauktas ir kviestas Pavasaris. Na, gerai, gal ne į kiemus – bet bent jau į kalendorių tai tikrai. Ir dar žinia, kad kaip ir priklauso pagal nerašy...
Tik paklausk gyvenimo patirties turinčio žmogaus, pažiūrėk protingą filmą ar perskaityk prasmingą knygą. Ir visi tau sakys – kiekvienas žmogus skirtingas. Sakys, būk toks, koks esi. Skatins eiti pirm...
Spalvingai ir nuoširdžiomis šypsenomis nuspalvintai vaikystei… Tortas mažai, labai gražiai ir mielai mergytei. Po šiuo katinėliu slepiasi tortas, gamintas jau daug daug kartų ir nei karto neapv...
Meilė. Apie ją yra parašyta tūkstančiai knygų, sukurta begalės filmų, juodu ant balto išdėstyta nesuskaičiuojama galybė džiugų ir skaudžių eilėraščių… kokia ji visagalė, kokia svarbi ir kokia s...
Kartais aš nesuprantu, kaip žmonės viską spėja. Kaip jie, dirbdami nuo aštuonių iki penkių (o gal ir ilgiau), kasdien nudirba dar šimtus darbų darbelių? Užsuka į parduotuvę ir pripildo namų šaldytuvą...
You are no longer following . Undo?
Greek
English
Suomi
Svenska