Gaivios, sočios ir pavasariškos. Visai paprastos, pagamintos tarsi iš nieko: apelsinų ir kepto viščiuko truputį jau turėjau, beliko nužingsniuot ridikėlių, salotų lapų ir šviežios duonos kepalo ̵...
Yra dienų, kvapesnių už kitas. Tikresnių ir šviesesnių. Galbūt mažumėlę jautresnių. Dienų, kuomet tikrąja to žodžio prasme jaučiuos esanti taip nesvietiškai toli nuo namų ir tie skiriantys tūkstančia...
Kol atvykėlės braškės dar tik skinasi kelią į parduotuves ir mūsų namus, kol jos dar vos vos saldžios, kad ir kokios kvapnios bebūtų, negaila jų sumaišyti su šviežiais bazilikų lapeliais ir sukepti į...
Kai lauke pavasarinį lietų keičia saulė, o namuos pritrūksta šilumos kvapo, sumišusio su kepiniais, prieskoniais, žolelėmis ar kepamu česnaku, įjungiu orkaitę. Užminkau mielinę tešlą, popieriaus plon...
Kartais nereikia beveik nieko. Tik laikytis už rankų. Tavęs ir manęs. Tylaus kvėpavimo greta, pianino ir istorijos iš grotuvo. Pavasariškai nusidažiusios dienos, spalvų už lango ir arbatos puodeliuos...
Margi atvirukai jau kažkur pusiaukelėj tarp Londono ir namų, Velykos jau visai čia pat, o mes turėsim daug laisvų dienų – beveik mažulytes atostogas. Tikiuosi saulės ar bent jau mažiau lietaus ...
Kai orai ėmė eit vis šiltyn ir šiltyn, po truputį ėmėm ropštis laukan iš namų. Net akyse tapo šviesiau – man, pavasario vaikui, saulė ypač reikalinga. Savaitgalius pamažėle pradėsim leisti parkuose –...
Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šild...
Londone, visai netoli Shepherds Bush stoties, pakilęs eskalatoriaus laipteliais iš požemio aukštyn į saulę, pasukęs į dešinę už kampo ir kirtęs parkelį, gali rasti pub’ą. Nemažą, bet jaukų, šur...
Dalis receptų į mano blogą patenka iš neišsemiamų interneto gėrybių šaltinių – kasryt dieną pradedu ir kas vakarą užbaigiu puodeliu arbatos ir prenumeruojamų maisto blogų sklaidymu (jų gerokai ...
Be kiaušinių ir be sviesto. Net ir be cukraus, jei naudosi datulių sirupą arba medų. Sotus, šlapias, su saldžiais kriaušių gabalėliais, traškiais migdolais ir beveik nenuodėmingas, jei pamiršime, kad...
Gausus Viduržemio jūros virtuvės skonių ir kvapų, pyragas su orkaitėje keptomis daržovėmis atstos ir pietus, tiks ir draugų pasisėdėjimui kurią laisvą šeštadienio popietę. Jis didelis ir sotus. Labai...
Namuos, kartais prirūkusioje, o kitais kartais ir kvapnioje virtuvėje kepti blynai – patys skaniausi. Paprasti miltiniai, užbarstyti cukrumi; šviežiomis mielėmis ir obuoliais kvepiantys mielini...
Paprastutis pyragas, kvepiantis kakava, jaukioms arbatos pertraukėlėms. Lengvas, minkštas ir sodraus skonio. Traškia plutele. Su saldžiarūgščiais citrininio kremo lašeliais. Kai sviestiniai sausainia...
Pomidorų ir duonos sriuba acquacotta, arba išvirtas vanduo, kilusi iš Toskanos. Tai varguolių maistas – vienas iš cucina povera pavyzdžių. Pagrindiniai sriubos ingredientai tebuvo trys: sužiedė...
Kaip voverė rate. Darbas, darbas, darbas ir Londonas – vis dar jo tiek daug aplinkui. Vis dar toks nepažintas ir dažnai svetimas. Didelis, keistas ir triukšmingas. O kitomis dienomis spalvingas...
Mocarela vežimaityje – taip neapoliečiai vadina karštus sumuštinius su sūriu ir bazilikais. Kaip ir nemaža dalis skaniausių klasikinių itališkų patiekalų, mozzarella in carrozza gimė varguolių ...
Pastarąjį mėnesį įvyko tiek gerų dalykų, vėl iš naujo sutikau mielų ir brangių žmonių, turėjau jaukių vakarų, skanaus naminio ir kvapnaus maisto, vyno ir šampano, juokų ir vaikštynių mylimiausiu sena...
Mėgstu analizuoti. Įvykius, santykius, žmones. Kapstytis jausmuose ir poelgiuose. Svarstyti ir persvarstyti. O metų pabaiga – būtent tas laikas, kai verta sustoti ir atsigręžti į benueinančias dienas...
Vakarinis skrydis namo turi žavesio. Prigesusios salono šviesos lėktuvui kylant ir leidžiantis, mieguisti keleiviai ir tylus juokas už nugaros. Po kojomis – debesys ir pusė Europos. Mes pakeliu...
Kas yra štolenas (stollen), tikrai visi žinot ar bent esat girdėję – bemaž kiekvienas maisto blog’as jau spėjo pasidalint savuoju variantu. Tai bene populiariausia vokiška saldi mielinė duona, ...
Namai, darbai, parduotuvės, jaukios smulkmenos, eglutės žaisliukai ir girliandos, neišsiųsti laiškai ir neišbandyti receptai, išrinktos ir nesupakuotos dovanos. Sąrašai knygų Kalėdų Seneliui (laukiu ...
Kai šąla nosis ir pirštų galiukai, kai šilumos norisi gerokai dažniau nei iki šiol, kai vilnonės, močiutės kantriai megztos, kojinės virsta didžiosiomis gelbėtojomis ir kai vitrinos ima žibėti, o sav...
Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puod...
„Prie gretimo stalo moterys rankomis formuoja tešlą į plokščius apskritimus ir barsto juos vynuogėmis. Jos papasakoja savo duonos istoriją: pirmosios vynuogių kekės, vinaiolo nuskintos nuo kiekvieno ...
Labai rudeniška. Su morkomis ir moliūgais, lengvai kepintomis kokoso drožlėmis, trupučiu česnako, neįkyriai antrame plane liekančiu kokosų pienu ir maloniai liežuvio galiuką kandančiu imbieru, kariu ...
O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba...
Jis saulėtai geltonas ir saldžiarūgštis. Jo norisi šaukštelio, po to – pusės indelio. Jis nepakartojamas su šviežiomis bandelėmis arba kaip pyragaičių įdaras. Jo visuomet rasi parduotuvėse, tačiau – ...
Kai pirmąjį spalio savaitgalį drioksteli plius dvidešimt aštuoni už lango, mes renkamės jūrą. Ankstyvą rytą, užmiegotas akis, beveik pamirštą matomoj vietoj prie durų stovėjusį pikniko krepšį, autobu...
Londone tikriausiai bobų vasara. Vėsius ir drėgnus rytus keičia saulėtos ir švelniai šiltos dienos. Žinai, tokios, kai atrodo, jog dar visai visai vasara ir nori lįsti lauk iš megztinių, o į batelius...
You are no longer following . Undo?
English
Suomi
Svenska