Perskaičiau

perskaiciau.lt · Jun 20, 2018

Emmi Itaranta – Vandens skonis


Šią knygą į savo sąrašą įtraukiau perskaičiusi patikusią apžvalgą. Joje į paauglių auditoriją orientuotas romanas Vandens skonis apibūdinamas kaip labai išskirtinis ir vertas bet kurio skaitytojo dėmesio. Man be galo pasisekė turėti gerus draugus – leidyklą Nieko rimto, kurie ne tik kas kartą mane ir mano sūnų apdovanoja knygomis, bet dar ir leidžia pasirinkti iš jų plataus asortimento. Taip ši knyga pateko į mano rankas.

Nors paauglių literatūros šiuo metu privengiu, ji man kelia labai didelius sentimentus. Būtent būdama paauglė perskaičiau daugiausiai knygų ir turbūt negreit panašų skaičių pasivysiu “suaugusiųjų” kūriniais. Vandens skonis man būtų be galo patikęs paauglystėje, bet ir dabar patiko ne ką mažiau. Skaitant pasitaikė viena ar dvi vietos, kuomet kūnu perbėgo šiurpuliukai. O tai labai daug pasako apie bet kurį meno kūrinį.

Vandens skonis yra debiutinis suomių rašytojos Emmi Itaranta romanas, gimęs visų pirma kaip universiteto kūrybinio rašymo užduoties rezultatas. Vėliau rašytoja savo kūrinį plėtojo iškart suomių ir anglų kalbomis. Knyga greitai susilaukė sėkmės ir apdovanojimų Suomijoje ir už jos ribų. Lietuvoje Vandens skonis paskelbtas vertingiausiu 2017 metų vertimu paaugliams.

Distopija

Šis romanas turėtų būti priskirtas dabar dažnai linksniuojamam distopijos žanrui. Tai yra pasakojimas apie iškreiptą visuomenės tvarką, kur priešingai nei utopijoje visi gyventojai nėra laimingi ir patenkinti, o greičiau gyvena baimės ir teroro atmosferoje. Vandens skonis pasakoja apie ateities pasaulį, kur nebeegzituoja žiemos ir mums įprastos išmaniosios technologijos ar prietaisai. Tai pasaulis, kur vyksta karai dėl gamtos išteklių, ypatingai vandens, kuris čia tampa gyvybiškai svarbia preke.

Knygos pagrindinė veikėja yra 17-metė mergina Norija Katio. Nors veiksmas vyksta mažame Suomijos kaimelyje, man šioje knygoje labai daug rytietiškos kultūros dvelksmo. Turbūt tam įtakos turi detaliai aprašomos arbatos ceremonijos. Norijos tėtis yra šimtmečius iš kartos į kartą perduodamos tradicijos sergėtojas – arbatos meistras. Norija yra jo vienintelė dukra ir mokinė, tad greitai pati tampa arbatos meistre, o kartu ir slapto vandens šaltinio sergėtoja. Pasaulyje, kur vandens ištekliai griežtai kontroliuojami, tvarką sergi vandens policija, baudžianti už vandens nusikaltimus tai tikrai negali reikšti nieko gero.

Vanduo

Vanduo šiame kūrinyje yra ašis daugeliu prasmių. Visų pirma tai yra brangiausia prekė ir visų žmonių trokštamas mainų objektas. Tačiau ne tik tai. Visas tekstas yra pilnas be galo gražių filosofinių įžvalgų. Paralelės su vandeniu naudojamos kuomet pagrindinė veikėja Norija kalba apie savo vidinį pasaulį, jausmus, analizuoja mirtį ir gyvenimą. Manau, kad tai yra vienas rašytojos tikslų ir jai tai puikiai pavyko įgyvendinti – priversti skaitančius žmones susimąstyti apie vartojimą, ekologiją ir žemės išteklius visiškai atsisakant tiesioginio pamokslavimo. Perskaitęs šią knygą nebegali žiūrėti į iš čiaupo bėgantį vandenį taip kaip anksčiau. Bent trumpam jis tampa toks pakylėtas ir tarsi sudvasintas.

„Mes esame vandens vaikai, o mirtis – vandens sąjungininkė. Jų negalime atskirti nuo savęs, nes esame sukurti iš vandens kintamumo ir vandens artumo. Jie visuomet keliauja kartu, pasaulyje ir mumyse, ir ateina laikas, kai mūsų kraujyje tekantis vanduo išsenka.

Nuo dulkių mus skiria tik vanduo, o vandens negali sulaikyti. Jis teka mums per pirštus ir per poras, ir per kūnus, ir kuo labiau gūžiamės, tuo greičiau jis nori mus palikti.

Kai vanduo išseks, mes priklausysime tiktai žemei.”

Baimės atmosfera

Vandens skonis yra lėta knyga. Veiksmas čia labiau susietas su pagrindinės veikėjos vidiniais pokyčiais nei išoriniu pasauliu. Bet kaip gražiai ji parašyta. Skaitant žodžiai susilieja tarsi melodija ir slysta lengvai tarsi vanduo pro pirštus.

Taip pat autorei pavyko sukurti labai savitą ir tiesiog magišką knygos atmosferą. Kažką panašaus šiuo atžvilgiu buvau aptikusi Hannos Kent romane Gerieji žmonės. Knyga pripildyta lemties ženklų, nelaimės nuojautos ir slogučio. Kaip knygos veikėjams nerimą kelia ant namų durų piešiamas mėlynas apskritimas – vandens nusikaltimų ženklas – taip ir šios knygos skaitytojas panašiu jausmu gyvena versdamas puslapius.

Kodėl skaityti? Rekomenduoju visiems jauniems skaitytojams, ne tik todėl, kad tai įtraukianti ir labai gražiai, poetiškai parašyta istorija, bet ir vertinga ir svarbią žinią nešanti knyga. Vandens skonis privers susimąstyti ne tik apie draugystę, šeimą ir ištikimybę savosioms vertybėms, bet ir apie tai, kaip šiandienos pasirinkimai, kuria pasaulį ateityje. O mes juk nenorime pasaulio, kuriame reikia kovoti dėl kiekvieno vandens lašo.

Kodėl neskaityti? Jei ieškote knygos su daug veiksmo ir intrigos. Jei tikitės meilės istorijos. Jei nemėgstate lėtų ir šiek tiek slegiančių knygų.

Beje, mano ir kitų jums patinkančių tinklaraščių įrašus galima labai patogiai sekti Bloglovin platformoje. Mano naujas atradimas!

The post Emmi Itaranta – Vandens skonis appeared first on Perskaičiau.

View original
  • Love
  • Save
    Forgot Password?
    Add a blog to Bloglovin’
    Enter the full blog address (e.g. https://www.fashionsquad.com)
    We're working on your request. This will take just a minute...